Lietuvos plaukimas švenčia 90 metų raidos sukaktį

Lietuvos plaukimas šiandien mini 90 metų raidos sukaktį. 1924 m. birželio 24 d. buvo surengtos pirmosios plaukimo varžybos. Nuo tada plaukimo sportas ir pradeda skaičiuoti savo istoriją.

Lietuvos plaukimas tai ne tik sportiniai laimėjimai, pasiekimai. Lietuvos plaukimas – tai visų pirma žmonės prisidedantys prie plaukimo vystymo, populiarinimo, jo gerovės. Per šią 90-ies metų laiko atkarpą visada buvo, yra ir bus tokių žmonių. Šie žmonės apima įvairias sritis, bet visus juos jungia plaukimas.

Sveikiname visus plaukimo gerbėjus, trenerius, buvusius ir esamus sportininkus, sporto organizatorius, visuomenininkus, plaukimo veteranus, teisėjus bei visus visus plaukimo mylėtojus!

Visiems tariame AČIŪ ir kviečiame prisiminti įspūdingiausius šio kelio faktus, kaip Lietuvos plaukikai nuo pirmųjų varžybų tekančiame Nemuno vandenyje išplaukė iki Olimpinio aukso.

Pirmosios oficialios plaukimo varžybos Lietuvoje buvo surengtos 1924 m. birželio 24 d.. Šių varžybų dalyviai rungtyniavo trijose nuotoliuose (150, 1500, 3000 m) Nemunu pasroviui tarp Žaliojo ir Aleksoto tiltų. Nuo tada plaukimo sportas mūsų šalyje skaičiuoja savo istoriją.

1925 m. buvo surengtos Kauno pirmenybės, kur jose dalyvavo apie 200 plaukikų.

Nuo 1924 m. iki 1949 m. Lietuvos sportininkai rungtyniavo tik vasaros laikotarpiu atviruose vandenyse, nes visus metus veikiančių uždarų plaukimo baseinų šalyje dar nebuvo. Iki 1932 metų plaukimo varžybos buvo vykdomos nesilaikant tarptautinių taisyklių, nors tuo metu pasaulyje jau aktyviai veikė tarptautinė plaukimo mėgėjų asociacija FINA (įkurta 1908 m.), kuri buvo įteisinusi vieningas varžybų vykdymo ir pasaulio rekordų fiksavimo taisykles.

1dalis 2Nuotraukoje : Plaukimo varžybų startas Kauna jachtų klubo plaukykloje (1932 metai)

 
1924-1941 m. Lietuvoje kasmet vasaromis buvo surengiama 5 – 7 plaukimo varžybos. Plaukimas buvo populiarinamas Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose, tačiau aktyviausi buvo kauniečiai. Lietuvius rezultatais džiugino Šemeta, Bukonis, Vaškelis, Astrauskas, Kuzmickas, Peleckis, Šimonytė, Čerškus ir kt.

1931 m. A. Vokietaitis pirmą kartą Lietuvoje visuomenei parodė kraulio plaukimo būdą. Tai žmogus, kuris padėjo pagrindą plaukimo teorijai ir metodikai Lietuvoje. 1930 – 1934 m. kaip valstybės stipendininkas studijavęs Vienos Universitete Austrijoje fizinį auklėjimą ir geografiją bei specializavęsis plaukimo treniravime, A. Vokietaitis įgytas žinias aktyviai diegė Lietuvoje: 1931 – 1939 m. A. Vokietaitis dėstė fizinio auklėjimo pagrindus, mankštą ir plaukimą mokytojų vasaros kursuose Aukštojoje Panemunėje, Juodkrantėje, Palangoje ir Rambyne, vadovavo vasaros fizinio auklėjimo stovyklai Vidiškyje.

Lietuvos vyriausybės sprendimu 1934 m. Kaune buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai* (AKKK), pagal kurių reguliaminą kursų klausytojams mankštos pratybų grupėje buvo dėstoma vandens mankšta. 1938 m. rugsėjo 15 d. AKKK funkcijas perėmė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetas, tačiau šioje aukštojoje mokykloje taip ir nebuvo išleista kūno kultūros specialistų laida, nes 1939 metais prasidėjęs pasaulinis karas Europoje sustabdė edukacinės veiklos bei sportinio gyvenimo plėtotę Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti 1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI), kuriame tarp kitų katedrų buvo suformuota ir Plaukimo katedra, vedėjaujama Vinco Petronio.

Pirmasis vadovėlis ,,Plaukymas” lietuvių kalba (autorius A. Valatkaitis) buvo išleistas Kaune 1935 m. Vadovėlyje buvo aprašyta plaukimo ir šuolių į vandenį raida nuo seniausių laikų, plaukimo būdų ir šuolių į vandenį mokymo ir technikos pagrindai, plaukimo ir šuolių į vandenį taisyklės, praktiniai patarimai, kaip suteikti pagalbą skęstančiajam.

Tarpukario olimpinėse žaidynėse dalyvavo bei medalius laimėjo JAV gyvenantys lietuvių kilmės sportininkai. Plaukikė Albina Osipavičiūtė 1928 m. laimėjo du aukso medalius: plaukdama 100 laisvu stiliumi ji dar pasiekė ir olimpinį rekordą, o estafetėje 4 po 100 m kartu su komandos draugėmis pasiekė pasaulio rekordą.

1935 m. Amerikos lietuvaitė E. Šemaitytė plaukdama kartu su vyrais 100 m laisvuoju stiliumi Kaune vykusio kongreso proga surengtoje sporto šventėje nugalėjo tuo metu šalies plaukikėms moterims neįtikėtinu rezultatu 1.14,4.

1935 m. krepšinio ir plaukimo technikos bei treniruočių metodikos progresui reikšmingą įtaką turėjo Amerikos lietuviai. Pasibaigus Pasaulio Lietuvių kongresui mūsų šalyje kurį laiką liko Konstantinas Savickas. Jis organizavo treniruotes ir savo žinias bei patirtį perdavė krepšininkams ir plaukikams.

1938 m. Lietuvoje vykusioje pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje visas rungtis plaukimo varžybose laimėjo Amerikos lietuviai Mačionis, Budrikas, Bikinas. Taip pat vyko šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybos.

1949 m. pavasarį plaukimo entuziastų ir studentų, vadovaujamų tuometinio katedros vedėjo Raimundo Bagdonavičiaus, dėka prie LVKKI stadiono duris atvėrė pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas. Tai buvo mediniame pastate įrengta betoninė 12,5x5 m vonia su pašildomu vandeniu, kuri netrukus buvo pailginta iki 25 m, papildomai įrengiant 1 m tramplyną šuolininkams. Ištisus metus veikiantis baseinas, reguliarios treniruotės padėjo rengti sporto pedagogus bei kelti plaukikų meistriškumą. Plaukimo katedros studentai, pradedant 1949–aisiais metais, sudarė Lietuvos plaukimo rinktinės branduolį. Buvo pagerinti visi prieškariniai Lietuvos rekordai. 1950 m. baseine buvo įsteigtos jaunųjų plaukikų grupės, treniruojamos ką tik LVKKI baigusio jauno specialisto Kęstučio Šmito. 1959 m. R. Bagdonavičiaus ir ilgamečio Lietuvos plaukimo federacijos prezidiumo pirmininko V. Katkevičiaus iniciatyva šį baseiną pakeitė naujas 25 m keturių takelių puošnus uždaras plaukimo baseinas prie pagrindinių LVKKI rūmų.

XX a. 6-ame ir 7-ame dešimtmečiais įvairiuose Lietuvos miestuose sparčiai buvo statomi plaukimo baseinai bei kūrėsi plaukimo centrai. Sparti plaukimo sporto plėtra ir vystymasis šalyje vyko, kuomet baigę institutą plaukimo specialistai pasklido po visą respubliką. Naujai pastatytuose plaukimo baseinuose pradėjo dirbti LVKKI Plaukimo katedros specializantai: Vilniuje - G. Damaševičiūtė – Štarienė, A. Štaras, S. Damalakaitė – Blaškienė, Marijampolėje - A. Verbyla, Kaune – S. Šeškevičius, P. Bezubovas, V. Pelešinas, Kaišiadoryse - A. Žvirblis, Šiauliuose - A. Dambrauskas, K. Bladžius, Klaipėdoje - R. Rosenas, R. Sakalauskaitė – Kalpokienė ir kt. Plaukimo sporto specialistai sėkmingai vadovavo jaunųjų plaukikų, šuolininkų į vandenį, vandensvydininkų treniruočių procesui bei šių sporto šakų plėtotei.

49
Nuotraukoje: : Docentė Marija Korienė su LVKKI studentėmis plaukikėmis naujajame 25 metru baseine (1964 m.). Iš kaires: Jurate Sodaityte, Gražina Jasėnaite , Birute Tiknevičiūte, Laima Kliučiūte ir Zita Užkuraityte
 

Pirmąjį plaukimo sporto meistrą Lietuvoje Bronių Jakštonį išugdė trenerė LVKKI absolventė Danutė Banytė 1962 m.. Ryškus šuolis Lietuvos plaukimo sporte buvo stebimas 1962–1967 metais. Per tą laiką parengta per 30 plaukimo sporto meistrų. Tuo metu sportiniais rezultatais džiugino E. Ulozaitė, L. Liutso, R. Sakalauskaitė, B. Užkuraitytė, L. Šeinytė, S. Rudokas, V. Tiknius, A. Gražiūnas ir kt.

Pirmoji Lietuvos plaukimo sporto atstovė olimpinėse žaidynėse buvo Marijos Korienės auklėtinė Birutė Užkuraitytė, iškovojusi teisę dalyvauti 1972 m. olimpinėse žaidynėse Miunchene. Birutė rungtyniavo 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo rungtyse ir iškovojo 16-tą ir 21-ą vietas.

Pirmuoju olimpinių žaidynių prizininku tapo vilnietis Arvydas Juozaitis (tr. Algimantas Juozaitis). Jis pirmasis iš Lietuvos plaukikų vyrų 1976 m. tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse. Plaukdamas 100 m krūtine jis nuotolį įveikė per 1 min. 4,23 sek. ir į Lietuvą grįžo apdovanotas bronzos medaliu. 200 m. krūtine nuotolį Arvydas baigė per 2.21,87 (6-ta vieta).

Ilgą laiką vienintelė lietuvė pasaulio rekordininkė plaukime buvo Arvydo Gražiūno auklėtinė Lina Kačiušytė. 1978 m. ji tapo pasaulio čempione Vakarų Berlyne ir pasaulio rekordininke, o jos pasiektas 1979 metais Potsdame 200 m krūtine nuotolyje rekordas buvo pagerintas tik 1985 metais. 2013 m. į pasaulio rekordininkių gretas įstojo Rūta Meilutytė, kuriai šiandieną jų priklauso net trys: 50 m krūtine (29,48 sek.), 100 m krūtine (1.04,35 min.) olimpinio dydžio baseine ir 100 m krūtine rekordas 25 m baseine (1.02,36 min.).

4dalis arvydas graziunas lina kaciusyte 1

Pirmieji olimpiniai čempionai (1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės) iš Lietuvos – vilniečiai Lina Kačiušytė (treneris A. Gražiūnas) ir Robertas Žulpa (treneris Algis Štaras).

R.Žulpa yra iškovojęs sidabrą pasaulio čempionate (1982 m. Gvajakilyje, Ekvadore), auksą Europos čempionate 1981 m. Splite, Jugoslavijoje, auksą bei bronzą Europos čempionate (1983 m. Romoje, Italijoje)..

Paskutinis lietuvis olimpietis prizininkas SSSR rinktinės sudėtyje – 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių vicečempionas 4x100 m laisvuoju stiliumi rungtyje plaukikas iš Vilniaus Raimondas Mažuolis (tr.V.Kuzmina).

Nuo 1992 m. po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, plaukikai atstovavo šalį visose olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ir Europos čempionatuose, Universiadose.

Barselonos olimpinėse žaidynėse (1992 m.) atstovavo du Lietuvos plaukikai Raimondas Mažuolis  ir Nerijos Beiga (tr.E.Belevičius). R.Mažuolis 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi nuotoliuose užėmė 10-asias vietas. Tai buvo gana solidžios vietos tokiame plaukikų forume, nors potencinės Raimondo galimybės buvo vertinamos kur kas aukščiau.

1994 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas geriausiu metų sportininku pripažino Raimondą Mažuolį. Jam pirmą kartą buvo įteiktas, šiuo metu jau tapęs tradiciniu LTOK prizu, Stanislovo Kuzmos skulptūra ,,Šaulys“.

1995 m. už suaugusiųjų sportininkų ruošimą Tarptautinio olimpinio komiteto (IOK) sertifikatais buvo apdovanoti treneriai Valentina Kuzmina, Eduardas Belevičius ir Ina Šimeliūnaitė.

1996 m. olimpinėse žaidynėse Atlantoje Lietuvai atstovavo net 8 plaukikai. Panevėžiečio Dariaus Grigalionio (tr. Rita Kondrotaitė) užimta 13-ta ir vilnietės Lauros Pertutytės 16-ta vietos šalies plaukimui buvo pakankamai aukštos olimpinių žaidynių arenoje.

1996 m. Pasaulio taurės varžybose Dita Babrauskaitė–Želvienė ( tr. E.Skyrius) iškovojo nugalėtojos vardą ir buvo iškilmingai apdovanota Paryžiuje.

Vis nuožmiau pasaulinėje arenoje varžėsi Rolandas Gimbutis (tr. Š.Mažutaitis). 1998 m. Pasaulio jaunimo žaidynėse jis iškovojo nugalėtojo vardą 50 m ir 100 m laisvuoju stiliumi nuotoliuose, o 1999 m. Europos jaunių čempionate tapo minėtų nuotolių čempionu. Jis garbingai kovojo Europos suaugusiųjų čempionate Stambule, kur pateko į pusfinalį ir užėmė 13 vietą.

1999 m. Anykščiuose pradėtas organizuoti jau tradicinis tapęs Tarptautinis plaukimo sprinto festivalis ,,Anykščiai“, į kurį kasmet suvažiuoja per 500 plaukikų iš mūsų šalies ir užsienio.

Europos čempionate (2000 m. Helsinkis, Suomija) sėkmingai startavo Darius Grigalionis (tr. R.Kondrotaitė). Lietuvą pradžiugino jo iškovotas sidabro medalis 50 m nugara rungtyje (tiesa, neolimpinėje), o rezultatas (25,61 sekundės) tik viena šimtąja sekundės dalimi buvo prastesnis už Darių aplenkusio vokietčio Steve Theloke, kuris pagerino Europos rekordą.

2000 m. olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje dalyvavo 6 Lietuvos plaukikai. Deja, jų startai nuvylė plaukimo specialistus, nes sportininkai nepasiekė savo asmeninių rekordų. R. Gimbutis buvo 23-ias tarp 71 dalyvio (50,46 s) 100 m laisvuoju stiliumi nuotolyje. 200 m laisvuoju stiliumi nuotolyje A. Savickas užėmė 22-ą vietą tarp 51 plaukiko. Nepavyko ir D. Grigalioniui, jis plaukė 100 m nugara ir užėmė 24-ą vietą tarp 55 plaukikų. Nepasiekė turimų rezultatų ir Jūratė Ladavičiūtė, o estafetės komanda užėmė 16-ą vietą (3 min. 23,68 s).

2000 olimpiniams metams baigiantis, Ispanijos Valensijos mieste surengtame Europos čempionate (25 m baseine) vėl sėkmingai plaukė Darius Grigalionis. Jis iškovojo bronzos medalį 50 m nugara nuotolyje.

Netektys ir pasitraukimai iš pareigų. 2000 metais Lietuvos plaukimo sportas neteko vieno iš labiausiai jam atsidavusių žmonių Raimundo Bagdonavičiaus (g. 1921.11.27, Kaune). Iš LPF generalinio sekretoriaus posto pasitraukė 48 metus dirbęs Vladas Kupstys.

Svarbiausias 2001 m. plaukimo sporto įvykis – pasaulio čempionatas Fukuokoje (Japonija). LPF į jį delegavo 4 plaukikus. Darius Grigalionis 100 m nugara įveikė per 56,77 s ir užėmė 23 vietą. Rolandas Gimbutis 100 m laisvuoju stiliumi nuotolyje sugaišo 50,65 s ir užėmė 22 vietą tarp 95 dalyvių. Dar toliau liko Saulius Binevičius ir Mindaugas Špokas. Tačiau metų pabaigoje vykusiame Europos čempionate 25 m baseine šalies plaukimo lyderiai plaukikai R. Gimbutis, D. Grigalionis, S. Binevičius 4 kartus dalyvavo finaliniuose plaukimuose.

2002 – 2004 m. plaukikai sėkmingiau startavo trumpajame 25 m baseine – Pasaulio taurės varžybose Berlyne R.Gimbutis 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį baigė savo asmeniniu rekordu (48,04 s) ir užėmė aukštą penktą vietą. Po metų to paties rango varžybose D.Grigalionis 100 m nugara nuotolyje pralaimėjo tik pasaulio rekordininkui vokiečiui T. Ruprathui (50,76 s) ir buvusiam rekordininkui L. Krayzelburgui. Dariaus pasiekimas – 52,35 s – naujas šalies rekordas. Dvi penktąsias vietas finaluose iškovojo Vytautas Janušaitis (tr. R.Kalytis), plaukęs kompleksiniu būdu. 50 m laisvuoju stiliumi finale R.Gimbutis finišavo penktas (21,96 s). Pasižymėjo ir Rimvydas Šalčius (tr. D.Krasauskienė), kuris, dar neperkopęs jaunių amžiaus, pateko į Pasaulio taurės finalą ir 100 m peteliške nuotolyje užėmė 7 vietą (naujas Lietuvos rekordas – 52,97 s). 2004 m. Pasaulio taurės etapuose V.Janušaitis iškovojo du sidabro medalius. Finaluose dalyvavo Rimvydas Šalčius ir Pavelas Suškovas (tr.N.Gurkova).

2003 m. pasaulio čempionate (50 m) Barselonoje dalyvavo 8 šalies plaukikai. Iš viso čempionate dalyvavo 2017 plaukikų iš 157 šalių. Pagerinta net 13 pasaulio rekordų. O Lietuvos rekordus pagerino V. Janušaitis, D. Grigalionis, S. Binevičius. Olimpiniuose nuotoliuose aukščiausią, 11 vietą, užėmė V. Janušaitis 200 m kompleksinio plaukimo nuotolyje – 2 min. 01,67 s. Jis pirmasis iš mūsų šalies plaukikų įvykdė olimpinį ,,A“ normatyvą, kuris užtikrino teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Netrukus po pasaulio čempionato Škotijos mieste Glazgo vyko Europos jaunių čempionatas. Jame Rimvydas Šalčius tapo čempionu, 100 m peteliške įveikęs per 53,25 s. Šis rezultatas taip pat atitiko olimpinį „A“ normatyvą.

Netektis. 2003 metai nusinešė į nebūtį vieną labiausiai Lietuvos plaukimo sportui nusipelniusių žmonių, ilgametę Lietuvos Kūno kultūros akademijos Plaukimo katedros vedėją, šalies rinktinės trenerę docentę Mariją Korienę.

2004 m. Europos plaukimo čempionatas vyko Madride (Ispanija). Panevėžietis D.Grigalionis 50 nugara nuotolyje iškovojo sidabro medalį. V.Janušaitis 200 m kompleksiniu būdu nuotolyje užėmė 7 vietą. Net ketvirtą rezultatą parengiamuosiuose 4x100 m estafetės laisvuoju stiliumi plaukimuose pasiekė P. Viktoravičius, S. Binevičius, R. Gimbutis ir V. Janušaitis – 3 min. 20,50 s – naujas Lietuvos rekordas. Finale plaukta kiek lėčiau (3:21,32), bet 7-a vieta Europos čempionate – tikrai sveikintinas laimėjimas. Lietuvos plaukikai dar dalyvavo 6 pusfinalio plaukimuose. O tai irgi pirmas malonus atvejis Europos čempionatų metraštyje.

2005 m. Pasaulio čempionate Monrealyje (Kanada), Lietuvos plaukikų komanda – P.Viktoravičius, V.Janušaitis, S.Binevičius ir R.Gimbutis  4 x 100 m laisvu stiliumi estafetėje iškovojo 4 vietą. Tai aukščiausias komandinis pasiekimas per visa Lietuvos plaukimo istoriją.

2006 m. Vytautas Jaunušaitis senojo žemyno čempionate, 25 m baseine (Helsinkis) iškovojo 2 sidabro medalius.

2006 m. FINA pasaulio jaunių čempionate (Rio de Žaneiras) Giedrius Titenis (tr. Ž.Ovsiukas) iškovojo  bronzos medalį.

2007 m. Pasaulio čempionate (Melburnas), „niekam nežinomas“ Giedrius Titenis iš „niekam nežinomos“ Lietuvos, 4 numeriu papuolė į pirmenybių finalą 100 m krūtine – 1.00,92.

2008 m. Europos čempionato (Eidhovenas) bronza pasipuošia Vytautas Janušaitis.

2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 9 plaukikai iš Lietuvos, tarp jų 2 merginos - R.Mileišytė ir R.Dvariškytė.

Universiadose auksą yra laimėję plaukikė L. Kačiušytė (1981 m. Bukarešte) ir R. Žulpa (1983 m. Edmontone), G.Titenis (2011 m. Šenzenis), sidabrą – V.Janušaitis (2005 m. Izmiras), bronzą – Giedrius Titenis (2009 m. Belgrade).

Anykštėnas Giedrius Titenis, 2009 metais laimėjo bronzos medalį Pasaulio čempionate. Šio medalio Lietuvos plaukimas lauke 15 metų, po paskutinio tokio kalibro apdovanojimo, kai R.Mažuolis iškovojo bronzą toje pačioje Romoje 1994 m. 2009 m. Pasaulio čempionate Romoje, 15-metė Urtė Kazakevičiūtė, plaukdama 200 m krūtine gerina L. Kačiušytei, net 30 metų gyvavusį Lietuvos rekordą.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje sparčiai vystėsi plaukimo veteranų judėjimas. Įvairiuose miestuose plaukimo veteranai yra susibūrę į įvairius plaukimo sporto klubus. Aktyviausiai veikiantys ir skaitlingiausi šiuo metu yra 9 sporto klubai (Kaune ,,Takas“, ,,Vandenynas“, Kiras“, ,,Banginiai“, Vilniuje ,,Poseidonas“, Šiauliuose ,,Delfinas“, Klaipėdoje ,,Nendrės“, Marijampolėje ,,Amfibija“, Kaišiadoryse ,,Ilgaplaukiai“), kurie vienija per 160 sportuojančių žmonių. Mūsų sporto veteranai šauniai startuoja Europos, pasaulio čempionatuose ir žaidynėse. Lietuvoje reguliariai vykdomi atviri šalies plaukimo veteranų čempionatai, kurie populiarūs ir tarp užsieniečių.

2009 m. žiniasklaida plačiai nušvietė Vytauto Janušaičio puikų pasirodymą Europos plaukimo (25 m) čempionate Stambule (Turkija) – iškovotas sidabro medalis. Atletas puikiai pasirodė ir Pasaulio taurės etapuose.

Nuo 2010 m pradėtas vykdyti Lietuvos atvirojo vandens plaukimo čempionatas. Trys pagrindinės vasaros laikotarpio varžybos atviruose vandenyse (Lampėdžiuose, Platelių ir Alaušo ežere) apjungtos į Grand Prix sistemą.

2011 m. Europos jaunių olimpiniame festivalyje (Trabzonas) dalyvavo 10 perspektyviausių plaukikų. Čia pasiekti įspūdingi pasiekimai – Rūta Meilutytė: auksas - 100 m krūtine (1.07,96 sek.) Lietuvos rekordas (LR), LR iki 17m., ir iki 15m.; sidabras - 50 m laisvu stiliumi (25,67 sek.) LR, LR iki 17m. ir iki 15m.; bronza – 100 m laisvu stiliumi (56,41 sek.) LR, LR iki 17m. ir iki 15m. Danas Rapšys – sidabras – 200 m nugara (2.04,01) LR iki 17m.. Ugnė Mažutaitytė – 4 vieta 200 m nugara (2.19,51 min.) LR, LR iki 17m. ir iki 15m.

2011 metais 14 Fina Pasaulio čempionate (Šanchajus) dalyvauja 6 plaukikai ir 2 šuolininkai. Aukščiausius pasiekimus demonstruoja Giedrius Titenis – jis savo pagrindinėse rungtyse dalyvauja finaluose (iškovotos dvi 6-osios vietos).

2011 metais Pasaulio universiadoje (Šenzenis) dalyvavo 8 plaukikai. Giedrius Titenis iškovojo 2 aukso medalius 100 ir 200 metrų nuotoliuose krūtine.

2012 metais 13 plaukikų dalyvauja 31-majame LEN Europos čempionatas, Debrecene. Finaluose ir pusfinaliuose plaukia: V.Janušaitis 200 m komplekisniu plaukimu 7 vieta, Mindaugas Sadauskas 100 m l.st 15 vt., Vaiva Gimbutytė 200 m peteliške 16 vt., 4x100 m vyrų kombinuota estafetė 17 vt.

2012 metais 9 plaukikai startuoja 39-tame Europos jaunimo plaukimo čempionate, Antverpene. Finaluose ir pusfinaliuose plaukia D. Rapšys 200 m nugara 3 vt., 100 m nugara 7 vt., Ugnė Mažutaitytė 200 m nugara 15 vt., 100 m nugara. 16 vt.; Marius Mikalauskas 200 m krūtine 9 vt., 100 m krūtine 15 vt., Eva Gliožerytė 50 m l.st. 15 vt.; Tadas Duškinas 50 m peteliške 11 vt., 100 m peteliške 15 vt. Estafetė vyrai 4x100 m kombinuota 8 vt. Estafetė vyrai 4x100 m l.st. 10 vt.

Iki Londono olimpinių žaidynių Rūta Meilutytė dėl amžiaus apribojimų negalėjo startuoti nei Europos jaunimo, nei suaugusiųjų čempionatuose.

Artėjant Olimpinėm žaidynėm Londone Lietuva delegavo plaukikę Birutę Statkevičienę nešti olimpinį deglą ugnies nešimo estafetėje.

FINA sugriežtino sportininkų atrankos kriterijus į olimpines žaidynes. Kvalifikaciniai normatyvai tapo ypatingai aukšti. Teisę dalyvauti Londono Olimpinėse žaidynėse išsikovojo 4 plaukikai Rūta Meilutytė, Giedrius Titenis, Vytautas Janušaitis ir Mindaugas Sadauskas.

Londono olimpinių žaidynių sensacija tapo 15 metų plaukikė Rūta Meilutytė iškovojusi olimpinį auksą 100 m krūtine nuotolyje. Nuo tada prasideda R.Meilutytės dominavimas tarptautinėse arenose.

lith afp2 2293833b
Nuotraukoje: Rūta Meilutytė 2012 m. Londonas
 

Olimpinių žaidynių 100 m plaukimo krūtine atrankoje R. Meilutytė pasiekė 1.05,56 rezultatą, 1,74 sekundės pagerino sau pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą ir buvo greičiausia tarp visų 46-ių atrankos dalyvių, bei pasiekė geriausią pasaulio sezono rezultatą100 m plaukimo krūtine pusfinalyje ji užėmė pirmą vietą, distanciją nuplaukusi per 1.05,21 ir pagerinusiEuropos rekordą.Finale iškovojo aukso medalį, distanciją nuplaukusi per 1.05,47. Meilutytė tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį.

2012 m.gruodžio 13d.pasaulio trumpo baseino čempionateR. Meilutytė 50 m distancijoje krūtine iškovojo aukso medalį ir distanciją nuplaukus per 29.44 s pagerina Europos rekordą.

2013m. Monte Karlo tarptautiniame plaukimo turnyre Rūta Meilutytė pagerino jai pačiai priklausiusį Europos rekordą 100 m plaukimo krūtine rungtyje: 1,05.20.

Pasaulio čempionė Rūta tapo šešiolikos - 2013 pasaulio moterų 100 m plaukimo krūtine, ji įveikė per 1 min. 4,42 sek. Pusfinalyje ji distanciją įveikė per 1 min. 4,35 sek. ir pasiekė pasaulio rekordą. 100 m krūtine olimpinio finalo rezultatai: 1. Rūta Meilutytė (Lietuva) -1.04,42 2. Julija Jefimova (Rusija) – 1.05,02 3. Jessica Hardy (JAV) – 1.05,52

2013 m. Europos čempionate Danijoje 25 m baseine R. Meilutytė iškovojo 3 aukso medalius: 100 m plaukimo krūtine, 100 m. kompleksiniu stiliumi, bei 50 m. plaukimo krūtine (po J.Jefimovos diskvalifikacijos).

2013 metais geriausius rezultatus per visą istoriją demonstruoja jaunimo rinktinės. Europos jaunimo čempionate Poznanėje iškovojami 5 medaliai, dalyvaujama 15-oje pusfinalių ir 12-oje finalų. Europos jaunimo čempionais tampa Rūta Meilutytė ir Danas Rapšys, vicečempionė – Ugnė Mažutaitytė, Dubajuje vykstančiame Pasaulių jaunimo čempionate Rūta Meilutytė iškovoja 4 aukso ir 1 sidabro medalį. Sidabro medalį laimi ir panevėžietis Danas Rapšys. Varžybų kulminacija – MIX estafetės, kurioje Lietuvos komanda (U.Mažutaitytė, R.Meilutytė, E.Gliožerytė, D.Rapšys, P.Strazdas, D.Margevičius) iškovoja sidabrą.

Šiuo metu, sekdama plaukimo lyderių pėdomis, auga gabių jaunųjų plaukikų pamaina –  Povilas Strazdas, Eimantas Milius, Paulius Grigaliūnas, Jevgenij Rogozin, Andrius Šidlauskas, Beatričė Kanapienytė ir Diana Jaruševičiūtė ir kiti.

Šiandien Lietuvoje plaukimas priskiriamas strateginių ir prioritetinių sporto šakų grupei. Masiškumu ir populiarumu mūsų šalyje plaukimas užima vienas iš pirmaujančių pozicijų.

Prie plaukimo vystymo visus šiuos 90 metų prisidėjo ne tik sportininkai savo pasiekimais garsinantys Lietuvą, bet ir didelis būrys trenerių, organizatorių, sporto šakos entuziastų ir puoselėtojų, kuriuos šiandien vardijant susidarytų ganėtinai ilgas sąrašas. Šie žmonės suprato, kad sportininkų meistriškumą galima kelti, nuolat rengiant plaukimo trenerius, didinant jų kvalifikaciją ir žinias apie plaukimo technikos bei treniruočių metodikos naujoves. Tegyvuoja Plaukimas!

 Informaciją parengė Ilona Zuozienė

 

Šių metų sausio mėnesį vykusiame Lietuvos plaukimo 90-ies metų minėjime buvo pristatytas dokumentinis 4 dalių filmas apie visą Lietuvos plaukimą. Plaukimo mylėtojų prašymu nuo šiol filmas pasiekiamas ir ,,Youtube" kanale:

#LPF 90 I-a dalis „Lietuvos plaukimas iki 1945 m.“

#LPF 90 II-a dalis „Lietuvos plaukimas 1945 – 1976 m.“

 #LPF 90 III-a dalis „Lietuvos plaukimas 1976-2014 m.“

 #LPF 90 IV-a dalis „Lietuvos plaukimo ateitis.“

Rėmėjai ir partneriai

 senukai logo 

spo logo
 
logo arena
 

 Mirtha logo 

 
 Maxima

Renginių kalendorius

Spalis 2017
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Artimiausi renginiai

Naujausi dokumentai

Dabrausko taurė
2017 10 20-21 d. Šiauliai
Rezultatai
komandiniai tšk.
Geriausi plaukikai

-----

Nauja 1

LPF taurė
2017 m. lapkričio 10–11 d., Anykščiai
Nuostatai
Kvietimas
English

2017 m. Reitingai (09.12 d.) 

 Reitingas Top 100
Reitingas pagal Rudolph tšk.

Artimiausi gimtadieniai

Edvardas Belevičius - (10-27)

Egidijus Šiautkulis - (11-02)

Paulius Viktoravičius - (11-04)

Simonas Bilis - (11-11)

Bendraukime