Lietuvos plaukimui – 95-eri. 1924 m. birželio 24 dieną buvo surengtos pirmosios plaukimo varžybos. Nuo tada plaukimo sportas ir pradeda skaičiuoti savo istoriją.
Lietuvos plaukimas tai ne tik sportiniai laimėjimai, pasiekimai. Lietuvos plaukimas – tai, visų pirma, žmonės prisidedantys prie plaukimo vystymo, populiarinimo, jo gerovės. Per šią 95-erių metų laiko atkarpą visada buvo, yra ir bus tokių žmonių. Šie žmonės apima įvairias sritis, bet visus juos jungia plaukimas.
Sveikiname visus plaukimo gerbėjus, trenerius, buvusius ir esamus sportininkus, sporto organizatorius, visuomenininkus, plaukimo veteranus, teisėjus bei visus visus plaukimo mylėtojus!
Visiems tariame AČIŪ ir kviečiame prisiminti įspūdingiausius šio kelio faktus, kaip Lietuvos plaukikai nuo pirmųjų varžybų tekančiame Nemuno vandenyje išplaukė iki Olimpinio aukso.
Informaciją parengė Ilona Zuozienė
Pirmosios oficialios plaukimo varžybos Lietuvoje buvo surengtos 1924 m. birželio 24 d. Šių varžybų dalyviai rungtyniavo trijuose nuotoliuose (150, 1500, 3000 m) Nemunu pasroviui tarp Žaliojo ir Aleksoto tiltų. Nuo tada plaukimo sportas mūsų šalyje skaičiuoja savo istoriją.
1925 m. buvo surengtos Kauno pirmenybės, kuriose dalyvavo apie 200 plaukikų.
Nuo 1924 m. iki 1949 m. Lietuvos sportininkai varžėsi tik vasaros laikotarpiu atviruose vandenyse, nes visus metus veikiančių uždarų plaukimo baseinų šalyje dar nebuvo. Iki 1932 m. plaukimo varžybos buvo vykdomos nesilaikant tarptautinių taisyklių, nors tuo metu pasaulyje jau aktyviai veikė tarptautinė plaukimo mėgėjų asociacija FINA (įkurta 1908 m.), įteisinusi vieningas varžybų vykdymo ir pasaulio rekordų fiksavimo taisykles.
Plaukimo varžybų startas Kauno jachtų klubo plaukykloje (1932 m.).
1924–1941 m. Lietuvoje kasmet vasaromis buvo surengiama 5–7 plaukimo varžybos. Plaukimas buvo populiarinamas Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose, tačiau aktyviausi buvo kauniečiai. Lietuvius rezultatais džiugino Šemeta, Bukonis, Vaškelis, Astrauskas, Kuzmickas, Peleckis, Šimonytė, Čerškus ir kt.
1931 m. A. Vokietaitis pirmą kartą Lietuvoje visuomenei parodė kraulio plaukimo būdą. Tai žmogus, padėjęs pagrindą plaukimo teorijai ir metodikai Lietuvoje. 1930–1934 m. kaip valstybės stipendininkas studijavęs Vienos universitete Austrijoje fizinį auklėjimą ir geografiją bei specializavęsis plaukimo treniravime, A. Vokietaitis įgytas žinias aktyviai diegė Lietuvoje: 1931–1939 m. A. Vokietaitis dėstė fizinio auklėjimo pagrindus, mankštą ir plaukimą mokytojų vasaros kursuose Aukštojoje Panemunėje, Juodkrantėje, Palangoje ir Rambyne, vadovavo vasaros fizinio auklėjimo stovyklai Vidiškyje.
Lietuvos vyriausybės sprendimu 1934 m. Kaune buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), pagal kurių reguliaminą kursų klausytojams mankštos pratybų grupėje buvo dėstoma vandens mankšta. 1938 m. rugsėjo 15 d. AKKK funkcijas perėmė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetas, tačiau šioje aukštojoje mokykloje taip ir nebuvo išleista kūno kultūros specialistų laida, nes 1939 metais prasidėjęs pasaulinis karas Europoje sustabdė edukacinės veiklos bei sportinio gyvenimo plėtotę Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti 1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI), kuriame tarp kitų katedrų buvo suformuota ir Plaukimo katedra, kurios vedėju buvo Vincas Petronis.
Pirmasis vadovėlis „Plaukymas” lietuvių kalba (autorius A. Valatkaitis) buvo išleistas Kaune 1935 m. Vadovėlyje buvo aprašyta plaukimo ir šuolių į vandenį raida nuo seniausių laikų, plaukimo būdų ir šuolių į vandenį mokymo ir technikos pagrindai, plaukimo ir šuolių į vandenį taisyklės, praktiniai patarimai, kaip suteikti pagalbą skęstančiajam.
Tarpukario olimpinėse žaidynėse dalyvavo bei medalius laimėjo JAV gyvenantys lietuvių kilmės sportininkai. Plaukikė Albina Osipavičiūtė 1928 m. laimėjo du aukso medalius: plaukdama 100 laisvu stiliumi ji dar pasiekė ir olimpinį rekordą, o estafetėje 4 x 100 m kartu su komandos draugėmis pasiekė pasaulio rekordą.
1935 m. Amerikos lietuvaitė E. Šemaitytė, plaukdama kartu su vyrais 100 m laisvuoju stiliumi, Kaune vykusio kongreso proga surengtoje sporto šventėje nugalėjo tuo metu šalies plaukikėms moterims neįtikėtinu rezultatu 1.14,4.
1935 m. krepšinio ir plaukimo technikos bei treniruočių metodikos progresui reikšmingą įtaką turėjo Amerikos lietuviai. Pasibaigus Pasaulio Lietuvių kongresui mūsų šalyje kurį laiką liko Konstantinas Savickas. Jis organizavo treniruotes ir savo žinias bei patirtį perdavė krepšininkams ir plaukikams.
1938 m. Lietuvoje vykusioje pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje visas rungtis plaukimo varžybose laimėjo Amerikos lietuviai Mačionis, Budrikas, Bikinas. Taip pat vyko šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybos.
1949 m. pavasarį plaukimo entuziastų ir studentų, vadovaujamų tuometinio katedros vedėjo Raimundo Bagdonavičiaus, dėka prie Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto (LVKKI) stadiono duris atvėrė pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas. Tai buvo mediniame pastate įrengta betoninė 12,5 x 5 m vonia su pašildomu vandeniu, kuri netrukus buvo pailginta iki 25 m, papildomai įrengiant 1 m trampliną šuolininkams. Ištisus metus veikiantis baseinas, reguliarios treniruotės padėjo rengti sporto pedagogus bei kelti plaukikų meistriškumą. Plaukimo katedros studentai, pradedant 1949-siais metais, sudarė Lietuvos plaukimo rinktinės branduolį. Buvo pagerinti visi prieškariniai Lietuvos rekordai. 1950 m. baseine buvo įsteigtos jaunųjų plaukikų grupės, treniruojamos ką tik LVKKI baigusio jauno specialisto Kęstučio Šmito. 1959 m. R. Bagdonavičiaus ir ilgamečio Lietuvos plaukimo federacijos prezidiumo pirmininko V. Katkevičiaus iniciatyva šį baseiną pakeitė naujas 25 m keturių takelių puošnus uždaras plaukimo baseinas prie pagrindinių LVKKI rūmų.
Pirmasis uždaras plaukimo baseinas Lietuvoje (medinis pastatas) šalia LVKKI rūmų veikė 1949–1958 m.
XX a. 6-ame ir 7-ame dešimtmečiais įvairiuose Lietuvos miestuose sparčiai buvo statomi plaukimo baseinai bei kūrėsi plaukimo centrai. Sparti plaukimo sporto plėtra ir vystymasis šalyje vyko, kuomet baigę institutą plaukimo specialistai pasklido po visą respubliką. Naujai pastatytuose plaukimo baseinuose pradėjo dirbti LVKKI Plaukimo katedros specializantai: Vilniuje – G. Damaševičiūtė-Štarienė, A. Štaras, S. Damalakaitė-Blaškienė, Marijampolėje – A. Verbyla, Kaune – S. Šeškevičius, P. Bezubovas, V. Pelešinas, Kaišiadoryse – A. Žvirblis, Šiauliuose – A. Dambrauskas, K. Bladžius, Klaipėdoje – R. Rosenas, R. Sakalauskaitė-Kalpokienė ir kt. Plaukimo sporto specialistai sėkmingai vadovavo jaunųjų plaukikų, šuolininkų į vandenį, vandensvydininkų treniruočių procesui bei šių sporto šakų plėtotei.
Iš kairės: Jūratė Sodaitytė, Gražina Jasėnaitė, Birutė Tiknevičiūtė, Laima Kliučiūtė ir Zita Užkuraitytė.
Pirmąjį plaukimo sporto meistrą Lietuvoje Bronių Jakštonį išugdė trenerė, LVKKI absolventė Danutė Banytė (1962 m.). Ryškus šuolis Lietuvos plaukimo sporte buvo stebimas 1962–1967 m. Per tą laiką parengta per 30 plaukimo sporto meistrų. Tuo metu sportiniais rezultatais džiugino E. Ulozaitė, L. Liutso, R. Sakalauskaitė, B. Užkuraitytė, L. Šeinytė, S. Rudokas, V. Tiknius, A. Gražiūnas ir kt.
Pirmoji Lietuvos plaukimo sporto atstovė olimpinėse žaidynėse buvo Marijos Korienės auklėtinė Birutė Užkuraitytė, iškovojusi teisę dalyvauti 1972 m. olimpinėse žaidynėse Miunchene. Birutė rungtyniavo 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo rungtyse ir iškovojo 16-ą ir 21-ą vietas.
Pirmuoju olimpinių žaidynių prizininku tapo vilnietis Arvydas Juozaitis (tren. Algimantas Juozaitis). Jis pirmasis iš Lietuvos plaukikų vyrų 1976 m. tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse. Plaukdamas 100 m krūtine jis nuotolį įveikė per 1 min. 4,23 sek. ir į Lietuvą grįžo apdovanotas bronzos medaliu. 200 m. krūtine nuotolį Arvydas baigė per 2.21,87 (6-a vieta).
Arvydas Juozaitis – olimpinių žaidynių prizininkas. Respublika.lt nuotr.
Ilgą laiką vienintelė lietuvė pasaulio rekordininkė plaukime buvo Arvydo Gražiūno auklėtinė Lina Kačiušytė. 1978 m. ji tapo pasaulio čempione Vakarų Berlyne ir pasaulio rekordininke, o jos 1979 m. Potsdame pasiektas 200 m plaukimo krūtine rekordas buvo pagerintas tik 1985 metais. 2013 m. į pasaulio rekordininkių gretas įstojo Rūta Meilutytė, kuriai priklausė net trys rekordai: 50 m krūtine (29,48 sek.), 100 m krūtine (1.04,35 min.) olimpinio dydžio baseine ir iki šiol nepagerintas 100 m krūtine rekordas 25 m baseine (1.02,36 min.).
Pirmieji olimpiniai čempionai (1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės) iš Lietuvos – vilniečiai Lina Kačiušytė (tren. A. Gražiūnas) ir Robertas Žulpa (tren. Algis Štaras).
Olimpinė čempionė Lina Kačiušytė su treneriu Arvydu Gražiūnu.
R .Žulpa yra iškovojęs sidabrą pasaulio čempionate (1982 m. Gvajakilyje, Ekvadore), auksą Europos čempionate 1981 m. Splite, Jugoslavijoje, auksą bei bronzą Europos čempionate (1983 m. Romoje, Italijoje).
Treneris Algis Štaras su savo auklėtiniu, olimpiniu čempionu Robertu Žulpa.
Paskutinis lietuvis olimpietis prizininkas SSSR rinktinės sudėtyje – 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių vicečempionas 4 x 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje plaukikas iš Vilniaus Raimundas Mažuolis (tren. V.Kuzmina).
1992–2009
Nuo 1992 m. po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, plaukikai atstovavo šalį visose olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, universiadose.
Barselonos olimpinėse žaidynėse (1992 m.) šaliai atstovavo du Lietuvos plaukikai Raimundas Mažuolis ir Nerijus Beiga (tren. E. Belevičius). R. Mažuolis 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi nuotoliuose užėmė 10-asias vietas. Tai buvo gana solidžios vietos tokiame plaukikų forume, nors potencinės Raimondo galimybės buvo vertinamos kur kas aukščiau.
1994 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) geriausiu metų sportininku pripažino Raimundą Mažuolį. Jam pirmą kartą buvo įteiktas, šiuo metu jau tapęs tradiciniu LTOK prizu, Stanislovo Kuzmos skulptūra „Šaulys“.
1995 m. už suaugusiųjų sportininkų ruošimą Tarptautinio olimpinio komiteto (IOK) sertifikatais buvo apdovanoti treneriai Valentina Kuzmina, Eduardas Belevičius ir Ina Šimeliūnaitė.
1996 m. olimpinėse žaidynėse Atlantoje Lietuvai atstovavo net 8 plaukikai. Panevėžiečio Dariaus Grigalionio (tren. Rita Kondrotaitė) užimta 13-a ir vilnietės Lauros Pertutytės 16-a vietos šalies plaukimui buvo pakankamai aukštos olimpinių žaidynių arenoje.
1996 m. Pasaulio taurės varžybose Dita Babrauskaitė-Želvienė (tren. E.Skyrius) iškovojo nugalėtojos vardą ir buvo iškilmingai apdovanota Paryžiuje.
Vis nuožmiau pasaulinėje arenoje varžėsi Rolandas Gimbutis (tren. Š.Mažutaitis). 1998 m. Pasaulio jaunimo žaidynėse jis iškovojo nugalėtojo vardą 50 m ir 100 m laisvuoju stiliumi nuotoliuose, o 1999 m. Europos jaunių čempionate tapo minėtų nuotolių čempionu. Jis garbingai kovojo Europos suaugusiųjų čempionate Stambule, kur pateko į pusfinalį ir užėmė 13 vietą.
1999 m. Anykščiuose pradėtas organizuoti jau tradicinis tapęs Tarptautinis plaukimo sprinto festivalis „Anykščiai“, į kurį kasmet suvažiuoja per 500 plaukikų iš mūsų šalies ir užsienio.
Europos čempionate (2000 m. Helsinkis, Suomija) sėkmingai startavo Darius Grigalionis (tren. R. Kondrotaitė). Lietuvą pradžiugino jo iškovotas sidabro medalis 50 m nugara rungtyje (tiesa, neolimpinėje), o rezultatas (25,61 sek.) tik viena šimtąja sekundės dalimi buvo prastesnis už Darių aplenkusio vokiečio Steve Theloke, kuris pagerino Europos rekordą.
2000 m. olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje dalyvavo 6 Lietuvos plaukikai. Deja, jų startai nuvylė plaukimo specialistus, nes sportininkai nepasiekė savo asmeninių rekordų. R. Gimbutis buvo 23-ias tarp 71 dalyvio (50,46 sek.) 100 m laisvuoju stiliumi nuotolyje. 200 m laisvuoju stiliumi nuotolyje A. Savickas užėmė 22-ą vietą tarp 51 plaukiko. Nepavyko ir D. Grigalioniui, jis plaukė 100 m nugara ir užėmė 24-ą vietą tarp 55 plaukikų. Nepasiekė turimų rezultatų ir Jūratė Ladavičiūtė, o estafetės komanda užėmė 16-ą vietą (3 min. 23,68 sek.).
Olimpiniams 2000 metams baigiantis, Ispanijos Valensijos mieste surengtame Europos čempionate (25 m baseine) vėl sėkmingai plaukė Darius Grigalionis. Jis iškovojo bronzos medalį 50 m nugara nuotolyje.
Netektys ir pasitraukimai iš pareigų. 2000 m. Lietuvos plaukimo sportas neteko vieno iš labiausiai jam atsidavusių žmonių Raimundo Bagdonavičiaus (g. 1921 11 27, Kaune). Iš LPF generalinio sekretoriaus posto pasitraukė 48 metus dirbęs Vladas Kupstys.
Svarbiausias 2001 m. plaukimo sporto įvykis – pasaulio čempionatas Fukuokoje (Japonija). LPF į jį delegavo 4 plaukikus. Darius Grigalionis 100 m nugara įveikė per 56,77 sek. ir užėmė 23 vietą. Rolandas Gimbutis 100 m laisvuoju stiliumi nuotolyje sugaišo 50,65 sek. ir užėmė 22 vietą tarp 95 dalyvių. Dar toliau liko Saulius Binevičius ir Mindaugas Špokas. Tačiau metų pabaigoje vykusiame Europos čempionate 25 m baseine šalies plaukimo lyderiai plaukikai R. Gimbutis, D. Grigalionis, S. Binevičius 4 kartus dalyvavo finaliniuose plaukimuose.
2002–2004 m. plaukikai sėkmingiau startavo trumpajame 25 m baseine – Pasaulio taurės varžybose Berlyne R. Gimbutis 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį baigė savo asmeniniu rekordu (48,04 sek.) ir užėmė aukštą penktą vietą. Po metų to paties rango varžybose D. Grigalionis 100 m nugara nuotolyje pralaimėjo tik pasaulio rekordininkui vokiečiui T. Ruprathui (50,76 sek.) ir buvusiam rekordininkui L. Krayzelburgui. Dariaus pasiekimas – 52,35 sek. – naujas šalies rekordas. Dvi penktąsias vietas finaluose iškovojo Vytautas Janušaitis (tren. R.Kalytis), plaukęs kompleksiniu būdu. 50 m laisvuoju stiliumi finale R. Gimbutis finišavo penktas (21,96 sek.). Pasižymėjo ir Rimvydas Šalčius (tren. D. Krasauskienė), kuris, dar neperkopęs jaunių amžiaus, pateko į Pasaulio taurės finalą ir 100 m peteliške nuotolyje užėmė 7 vietą (naujas Lietuvos rekordas – 52,97 sek.). 2004 m. Pasaulio taurės etapuose V. Janušaitis iškovojo du sidabro medalius. Finaluose dalyvavo Rimvydas Šalčius ir Pavelas Suškovas (tren. N. Gurkova).
2003 m. pasaulio čempionate (50 m) Barselonoje dalyvavo 8 šalies plaukikai. Iš viso čempionate dalyvavo 2017 plaukikų iš 157 šalių. Pagerinta net 13 pasaulio rekordų. O Lietuvos rekordus pagerino V. Janušaitis, D. Grigalionis, S. Binevičius. Olimpiniuose nuotoliuose aukščiausią, 11 vietą, užėmė V. Janušaitis 200 m kompleksinio plaukimo nuotolyje – 2 min. 01,67 sek. Jis pirmasis iš mūsų šalies plaukikų įvykdė olimpinį „A“ normatyvą, kuris užtikrino teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Netrukus po pasaulio čempionato Škotijos mieste Glazge vyko Europos jaunių čempionatas. Jame Rimvydas Šalčius tapo čempionu, 100 m peteliške įveikęs per 53,25 sek. Šis rezultatas taip pat atitiko olimpinį „A“ normatyvą.
Netektis. 2003 m. nusinešė į nebūtį vieną labiausiai Lietuvos plaukimo sportui nusipelniusių žmonių, ilgametę Lietuvos Kūno kultūros akademijos Plaukimo katedros vedėją, šalies rinktinės trenerę docentę Mariją Korienę.
2004 m. Europos plaukimo čempionatas vyko Madride (Ispanija). Panevėžietis D. Grigalionis 50 nugara nuotolyje iškovojo sidabro medalį. V. Janušaitis 200 m kompleksiniu būdu nuotolyje užėmė 7 vietą. Net ketvirtą rezultatą parengiamuosiuose 4 x1 00 m estafetės laisvuoju stiliumi plaukimuose pasiekė P. Viktoravičius, S. Binevičius, R. Gimbutis ir V. Janušaitis – 3 min. 20,50 sek. – naujas Lietuvos rekordas. Finale plaukta kiek lėčiau (3.21,32), bet 7-a vieta Europos čempionate – tikrai sveikintinas laimėjimas. Lietuvos plaukikai dar dalyvavo 6 pusfinalio plaukimuose. O tai irgi pirmas malonus atvejis Europos čempionatų metraštyje.
2005 m. Pasaulio čempionate Monrealyje (Kanada), Lietuvos plaukikų komanda – P. Viktoravičius, V. Janušaitis, S. Binevičius ir R. Gimbutis 4 x 100 m laisvu stiliumi estafetėje iškovojo 4 vietą. Tai aukščiausias komandinis pasiekimas per visą Lietuvos plaukimo istoriją.
2006 m. Vytautas Janušaitis senojo žemyno čempionate Helsinkyje (25 m baseine) iškovojo 2 sidabro medalius.
2006 m. FINA pasaulio jaunių čempionate (Rio de Žaneiras) Giedrius Titenis (tren. Ž. Ovsiukas) iškovojo bronzos medalį.
2007 m. Pasaulio čempionate (Melburnas), „niekam nežinomas“ Giedrius Titenis iš „niekam nežinomos“ Lietuvos, 4 numeriu papuolė į čempionato finalą 100 m krūtine – 1 min. 0,92 sek.
2008 m. Europos čempionato (Eindhovenas) bronza pasipuošia Vytautas Janušaitis.
2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 9 plaukikai iš Lietuvos, tarp jų 2 merginos – R. Mileišytė ir R. Dvariškytė.
Universiadose auksą yra laimėję plaukikė L. Kačiušytė (1981 m. Bukarešte) ir R. Žulpa (1983 m. Edmontone), G. Titenis (2011 m. Šendženas) sidabrą – V. Janušaitis (2005 m. Izmire), bronzą – E. Klimentjevas (1985 m. Kobėje), Giedrius Titenis (2009 m. Belgrade).
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje sparčiai vystėsi plaukimo veteranų judėjimas. Įvairiuose miestuose plaukimo veteranai yra susibūrę į įvairius plaukimo sporto klubus. Aktyviausiai veikiantys ir skaitlingiausi šiuo metu yra 9 sporto klubai (Kaune – „Takas“, „Vandenynas“, „Kiras“, „Banginiai“, Vilniuje – „Poseidonas“, Šiauliuose – „Delfinas“, Klaipėdoje – „Nendrės“, Marijampolėje – „Amfibija“, Kaišiadoryse – „Ilgaplaukiai“), kurie vienija per 160 sportuojančių žmonių. Mūsų sporto veteranai šauniai startuoja Europos, pasaulio čempionatuose ir žaidynėse. Lietuvoje reguliariai vykdomi atviri šalies plaukimo veteranų čempionatai, kurie populiarūs ir tarp užsieniečių.
Anykštėnas Giedrius Titenis 2009 m. laimėjo bronzos medalį pasaulio čempionate. Šio medalio Lietuvos plaukimas laukė 15 metų, po paskutinio tokio kalibro apdovanojimo, kai R. Mažuolis iškovojo bronzą toje pačioje Romoje 1994 m. 2009 m. Pasaulio čempionate Romoje, 15-metė Urtė Kazakevičiūtė, plaukdama 200 m krūtine gerina L. Kačiušytei, net 30 metų gyvavusį Lietuvos rekordą.
Pirmąjį Lietuvos delegacijos medalį Serbijos sostinėje Belgrade vykusioje pasaulio studentų universiadoje iškovojo plaukikas Giedrius Titenis. 200 metrų plaukimo krūtine varžybų finale 19-metis lietuvis distanciją įveikė per 2 min. 11,14 sek. ir pasidabino bronza. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje universiadoje dalyvavo ne tik plaukikai, bet ir šuolių į vandenį atstovas. Ignas Barkauskas varžėsi šuolių į vandenį nuo 1 m tramplino (18-a vieta) ir 3 m tramplino (16 vieta) rungtyse.
2009 m. žiniasklaida plačiai nušvietė Vytauto Janušaičio puikų pasirodymą Europos plaukimo (25 m) čempionate Stambule (Turkija) – iškovotas sidabro medalis. Atletas puikiai pasirodė ir Pasaulio taurės etapuose.
Europos plaukimo čempionate Eindhovene (25 m baseine) Vytautas Janušaitis vyrų 200 m kompleksiniu būdu rungtyje Lietuvai iškovojo sidabrą. Lietuvio laikas 
Pirmą kartą Azerbaidžano sostinėje Baku surengtose Europos žaidynėse taip pat puikiai sekėsi A. Šidlauskui. Panevėžio „Žemynos“ plaukikas 50 m krūtine rungtyje pasidabino auksu (27,81 sek.), 100 m krūtine finale jam atiteko sidabras, o dvigubai ilgesnėje distancijoje A. Šidlauskas užėmė 10 vietą.
Danas Rapšys triumfavo pasaulio studentų universiadoje Taipėjuje. Čia jis tapo čempionu vyrų 200 m laisvu stiliumi (1.45,75 – naujas Lietuvos rekordas) ir 200 m nugara rungtyse, o 100 m nugara distancijoje iškovojo bronzą.
Kinijoje vykusiame pasaulio čempionate (25 m baseine) Danas Rapšys (tren. I. Paipelienė) vyrų 400 m laisvu stiliumi rungtyje pasiekė naują šalies rekordą (3.34,01) ir iškovojo savo pirmąjį pasaulio čempiono titulą. 200 m laisvu stiliumi distancijos finale lietuvis atplaukė antras (1.41,78) ir pelnė sidabrą.Šiandien Lietuvoje plaukimas priskiriamas strateginių ir prioritetinių sporto šakų grupei. Masiškumu ir populiarumu mūsų šalyje plaukimas užima vienas iš pirmaujančių pozicijų.
Prie plaukimo vystymo visus šiuos metus prisidėjo ne tik sportininkai, savo pasiekimais garsinantys Lietuvą, bet ir didelis būrys trenerių, organizatorių, sporto šakos entuziastų ir puoselėtojų, kuriuos šiandien vardijant susidarytų ganėtinai ilgas sąrašas. Šie žmonės suprato, kad sportininkų meistriškumą galima kelti, nuolat rengiant plaukimo trenerius, didinant jų kvalifikaciją ir žinias apie plaukimo technikos bei treniruočių metodikos naujoves.
Tegyvuoja Plaukimas!
Daugiau apie plaukimo istoriją mūsų šalyje galite sužinoti peržiūrėję Lietuvos plaukimo 90-čiui skirtą dokumentinį 4 dalių filmą. Visos jo dalys yra laisvai pasiekiamos mūsų YouTube kanale:
