lioliai

Tragedija Lioliuose (Kelmės r.), kai į neaptvertą tvenkinį paslydusios įkrito ir nuskendo 11 ir 12 metų sesutės, sukrėtė visą šalį.

Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Kučinskas įsitikinęs – šios skaudžios nelaimės buvo galima išvengti, jeigu abi mergaitės būtų mokėjusios plaukti, o nuožulniais ir slidžiais blokais išklota tvenkinio krantinė – tinkamai aptverta.

Deja, gauti bent pradinius plaukimo įgūdžius iš specialistų Liolių miestelio vaikai iki šiol tokios galimybės neturėjo, nes mokymo plaukti programoje jie nedalyvavo.

Ir tai jau nebe pirmas skendimo atvejis šiame miestelyje. Liolių tvenkinyje 2006 metais nuskendo devyniolikmetis vaikinas, o 2004 metais – Senelių namų gyventojas.

Nepaisant to, jokių prevencijos veiksmų nebuvo imtasi. Po dar vienos gyvybes nusinešusios tragedijos seniūnijos darbuotojai prie tvenkinio pastatė įspėjamąjį ženklą, bet ši vieta ir toliau lieka neatitverta ir iki šiol kelią pavojų.

Visgi, po šios nelaimės Lietuvos plaukimo federacijos vadovams pavyko įtikinti Kelmės rajono savivaldą, kad skendimų problemai būtina atrasti vietos darbotvarkėje. Nors ir pavėluotai, bet į LPF prašymą buvo įsiklausyta – savivaldybė numatys ir skirs reikiamą finansavimą rajono moksleivių mokymui plaukti.

Tragediją išgyvenusią šeimą, kurioje šiandien auga septyni nepilnamečiai vaikai, parems Lietuvos plaukimo federacija, kuri taip pat įsipareigojo ir išmokyti juos plaukti.

„Nelaimė Lioliuose sukrėtė mūsų plaukimo bendruomenę. Nusprendėme padėti šiai jaunai šeimai ir dėsime visas pastangas, kad joje augantys vaikai išmoktų plaukti. Mes tvirtai tikime, kad atsargus elgesys prie vandens ir mokėjimas plaukti – gelbsti gyvybes.

Žudantis visuomenės abejingumas skendimų problemai mūsų šalyje turi savo kainą – per pastaruosius penkerius metus nuskendo keturios dešimtys vaikų, o panašų skaičių jų buvo spėta išgelbėti. Tik kiek dar reikės tokių nelaimių, kad būtų imtasi realių žingsnių, užkertančių kelią tragedijai?“ – retoriškai klausė šeimą aplankęs LPF vadovas Tomas Kučinskas.

image1

Dvi mergaites palaidojusi motina nusivylusi, kad šiuo pavojingu tvenkiniu susirūpinta tik dabar, kai čia iš viso nuskendo jau keturios aukos.

„Esame dėkingi Lietuvos plaukimo federacijai už parodytą rūpestį ir dėmesį mūsų šeimai. Savo vaikams norime užtikrinti saugią vaikystę, todėl mokymo plaukti pamokos jiems bus didžiulė dovana.

Nė didžiausiam priešui nelinkėčiau patirti to, ką teko išgyventi mūsų šeimai. Laiko atgal nebeatsuksi, bet norisi tikėti, kad mūsų tragedija atvers akis kitiems ir privers labiau susirūpinti saugumu prie vandens“, – kalbėjo dukterų netekusi motina.

Statistika – negailestinga – pastaraisiais metais šalyje nuskęsta panašiai tiek vaikų, kiek jų žūsta transporto įvykiuose.

Eismo dalyvių saugumu besirūpinančios institucijos kasmet imasi būtinų prevencinių priemonių, skirtų išvengti nelaimingų atsitikimų. Periodiškai vykdoma vairuotojų kontrolė, rengiamos įvairios akcijos, reidai, gerinama kelių būklė, pėstiesiems dalijami atšvaitai, o prasidėjus mokslo metams prie mokyklų esančiose gatvėse, pėsčiųjų perėjose budi sustiprintos policijos pajėgos. Vien 2020 m. eismo saugumui gerinti šalies savivaldybėse Lietuvos automobilių ir kelių direkcija skyrė 30 mln. eurų.

Pernai ministrų kabinetas patvirtino Susisiekimo ministerijos parengtą ambicingą Valstybinę eismo saugumo programą „Vizija 0“. Šios programos pagrindinė siekiamybė – iki 2050 m. nulis žuvusiųjų Lietuvos keliuose. Tačiau nacionalinės vizijos, kaip pasiekti, kad šalyje nenuskęstų nei vienas žmogus, vis dar nėra, o skendimų prevencijai skiriamas dėmesys – nepakankamas.

LPF prezidentas Tomas Kučinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra ir vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už skendimų prevenciją šalyje ir įpareigotų arba įgyvendintų sprendimus, kurie galėtų užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, pavyzdžiui, prie pavojingų atvirų vandens telkinių įrengtų apsauginius barjerus ar kitus prevencinius įrenginius, pastatytų įspėjamuosius ženklus ir kt. Tokių „juodųjų taškų“ Lietuvoje – ne vienas, tačiau visuotinio skendimų vietų registro iki šiol nėra.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija finansuoja tik mažiau nei trečdalio visų antrokų mokymo plaukti pamokas, todėl tie moksleiviai, kurie nepatenka į valstybės finansuojamus projektus, paliekami likimo valiai. Atsakingumas ir saugus elgesys prie atvirų vandens telkinių dažniausiai prisimenamas tik įvykus dar vienai nelaimei. O vanduo aukų ir toliau nesirenka.

image5

Visos trys Baltijos šalys pagal gyventojų mirtingumą dėl atsitiktinių paskendimų gėdingai pirmauja. Lietuva – antra Europoje. 2017 metų „Eurostat“ duomenimis, mūsų šalyje 100 tūkst. gyventojų teko 4,8 mirtys. Estijoje šis rodiklis siekė 3,2 / 100 tūkst. gyventojų, o pati blogiausia situacija visame žemyne buvo kaimyninėje Latvijoje – 5,6 / 100 tūkst. gyventojų.

Naujausi Higienos instituto duomenys atskleidžia, kad situacija Lietuvoje negerėja – 2019 metais 100 tūkst. gyventojų teko 4,9 mirtys nuo atsitiktinio paskendimo, o per praėjusius metus mirtingumas dar ir išaugo iki 5,0 / 100 tūkst. gyventojų.

„Negalime tyliai stebėti ir toliau abejingai skaičiuoti vandens pasiglemžiamas gyvybes. Mūsų šalyje vis dar trūksta sisteminio požiūrio į skendimų problemą, vengiama prisiimti atsakomybės ir kartu ieškoti veikiančių sprendimų. Todėl esame labai dėkingi toms savivaldybėms, kurios laiku ėmėsi vykdyti saugaus elgesio prie vandens prevenciją, sėkmingai taiko jos priemones ir be atskiro raginimo, nelaukdamos dar vienos nelaimės, savo lėšomis prisideda prie mokymo plaukti programų įgyvendinimo ar organizuoja mokinių pavėžėjimą iki baseinų.

Dabartinėmis sąlygomis Lietuvoje, pagal esamą infrastruktūrą bei mokymo plaukti trenerių ir instruktorių skaičių, kokybiškai išmokyti plaukti galima apie 16 tūkstančių pradinių klasių mokinių. O vien tik antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra per 30 tūkstančių. Nepaisant to, šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nusprendusi finansuoti tik 8 tūkstančių pradinių klasių mokinių plaukimo pamokas – tai apima tik pusę vaikų, kurie dabar turėtų galimybę mokytis plaukti. Todėl tikimės, kad netolimoje ateityje jau nebereikės įtikinėti ministerijos ir finansavimas gyvybiškai svarbioms vaikų mokymo plaukti pamokoms bus didinamas.

Valstybės įsikišimo šiandien nebelaukia ir socialiniai atsakingo verslo atstovai. Jie irgi vis dažniau išgirsta mus ir ima suprasti, kaip yra svarbu, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų galimybę išmokti plaukti. Tokia lyderystė yra tikras pavyzdys ir įkvėpimas kitiems bei teikia vilčių, kad šalyje nelaimingų atsitikimų vandenyje sumažės“, – už pagalbą prisidedant prie skendimų prevencijos dėkojo LPF prezidentas.

Lietuvos plaukimo federacija artimiausiu metu kreipsis į Vyriausybės atstovus, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją su prašymu dar kartą atkreipti dėmesį į skendimų mastą šalyje ir užtikrinti didesnį finansavimą mokymo plaukti ir saugaus elgesio prie vandens programoms. Pasak Tomo Kučinsko, LPF yra pasiruošusi bendradarbiauti, pasidalinti pasauline praktika ir prisidėti prie nacionalinės vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimo.

Rėmėjai ir partneriai

Vichy logo blue


ml logo 2013 black trans


primus derling logo


logo arena

programas finansuoja min

Naujausi dokumentai

Kalendoriai • Nuostatai • Rezultatai
Plaukimas
Šuoliai į vandenį
Dailusis plaukimas
Atviras vanduo
Veteranai
 

 Šiaurės šalių (Nordic) plaukimo čempionatas 2021

gruodžio 3-5 | Švedija

Rezultatai | Tiesiogiai  🔴

kandidatai1

ekspertai pataria 2

LPF naujienlaiškis

Norėdami pateikti šią formą turite įgalinti javascript