Raida ir istorija

ŠUOLIAI Į VANDENĮ

 

I. Sporto šakos vizija

Saugus, kiekvienam vaikui prieinamas, patrauklus ir šiuolaikiškas šuolių į vandenį kompleksinis tinklas respublikoje, kuriame dirba kvalifikuoti treneriai, bendradarbiaujantys su partneriais užsienyje.

II. Sporto šakos misija

Saugaus ir sveiko gyvenimo įgūdžių formavimas, ugdant pilietiškumą vaikų ir jaunimo tarpe.
Sportine veikla prisidėti prie jauno žmogaus gyvenimo kokybės, savęs atradimo, įprasminimo.

Tikslas:
• Plėsti sporto šakos geografiją, didinti masiškumą, siekiant pritraukti kuo daugiau vaikų į šuolių į vandenį sporto pratybas.
• Naudojant šuolių į vandenį programą bei vykdant sistemingą atranką, paruošti tris 2012 metų Olimpinių žaidynių dalyvius.
• Patraukliai ir šiuolaikiškai pristatyti šuolių į vandenį veiklą renginiuose.

Uždaviniai:
1. Šuolių į vandenį sporto pratybose apie 500 vaikų suformuoti saugaus elgesio įgūdžius prie atvirų vandens telkinių ir vandens pramogų centruose. 
2. Įsteigti specializuotus šuolių į vandenį sporto centrus Vilniuje ir Kaune, įkurti ir įteisinti sporto bazes Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje.
3. Paruošti aukštos kvalifikacijos sportininkų rengimo programą:
• Sudaryti gerai subalansuotą didelio meistriškumo šuolininkų pasirengimo ir varžybinės veiklos sistemą.
• Kasmet vykdyti apie dešimt varžybų, tarp jų – Lietuvos čempionatą,Taurės varžybas, jaunių ir jaunimo pirmenybes, mokinių žaidynes, tarptautines varžybas bei veteranų čempionatus.
• Užtikrinti Lietuvos rinktinės dalyvavimą Pasaulio, Europos čempionatuose, Taurės varžybose.
• Aprūpinti Lietuvos rinktinę reikiamu inventoriumi ir sportine apranga.
4. Sukurti šuolių į vandenį atrankos sistemą, remiantis naujausiais treniravimo metodais ir mokslinias tyrimais.
5. Sudaryti sąlygas atkuriamų sporto bazių treneriams ir vienam sporto šakos vadybininkui įgyti reikiamą kvalifikaciją.
6. Sukurti šuolių į vandenį teisėjų rengimo ir tobulinimo programą.
7. Skelbti plaukimo federacijos internetiniame puslapyje informaciją apie sporto šakos vykdomą veiklą, varžybas ir rezultatus.
8. Organizuoti parodomąsias šuolių į vandenį programas ir skleisti informaciją Lietuvos spaudos, televizijos bei kitų masinio informavimo priemonių pagalba.


Raida

Šuoliai į vandenį –olimpinė individuali sporto šaka sveikatai stiprinti, harmoningam kūnui formuoti, elgesio kultūrai tobulinti ir meistriškumui siekti. Šios sporto šakos užsiėmimams vykdyti reikalingos specialios sąlygos, t.y. uždari plaukimo baseinai su šuoliaduobėmis ir pašildomu vandeniu. Kadangi dabartiniu metu ši sporto šaka kultivuojama tik Kaune ir Vilniuje, todėl kuo skubiau būtina atgaivinti šuolių į vandenį klubus, gyvavusius prieš 12 metų, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos baseinuose, turinčiuose tam tinkamas sąlygas, įtraukiant trenerius visuomenininkus, dalyvaujančius šuolių į vandenį veteranų judėjime. Ypatingai stiprus šuolių į vandenį skyrius buvo Panevėžyje. Šiuo metu čia yra kuriamas klubas, kuris vienys nemažą būrį buvusių šuolininkų į vandenį, dabar aktyviai dalyvaujančių veteranų judėjime.
Išplėtus šios sporto šakos geografiją, pasitelkus trenerius visuomenininkus ir gimnastikos trenerius, stipriai išaugtų sportuojančiųjų skaičius.
Šuolių į vandenį programa nukreipta į stipraus ir gražaus žmogaus ugdymą, sveikatos stiprinimą, organizmo grūdinimą, aukštų sportinių rezultatų siekimą. Tikslus judesys (šuoliuose nuo tramplyno ir bokšto) ne tik vysto harmoningą kūną, bet ir ugdo charakterio savybes, o taip pat formuoja žmogaus asmenybę. Visa tai yra reikšminga žmogaus kūno kultūros dalis. Todėl, pagal galimybes, būtina įtraukti kuo daugiau mokančių plaukti vaikų, apmokant juos taikomųjų šuolių, o gabiausius skatinti siekti sportinio meistriškumo. Dabartiniu metu šalyje šuoliai į vandenį kultivuojami tik dviejuose miestuose, t.y. Vilniuje, kur dirba 4 treneriai ir Kaune, kur dirba 2 šios sporto šakos specialistai. Šiuo metu sistemingai besitreniruojančių šuolių į vandenį sportininkų priskaičiuojama apie 130, iš kurių 80 
sportuoja Vilniuje ir 55 - Kaune. Kadangi kiekviename mieste yra po keletą pakankamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl ir darbas organizuojamas taip, kad dalis pedagogų dirba pradinėje grandyje (apmokymas trunka 2-3 metus), po to gabiausieji perduodami į sportinio meistriškumo grupes, kuriose dirba patyrę, turintys ilgametį darbo stažą specialistai.
Ši sporto šaka reikalauja specifinių sąlygų, t.y. gilaus baseino su šuoliaduobe, tramplynais ir bokštais. Tokių bazių respublikoje yra nedaug, tik penkiuose didžiuosiuose miestuose. Kadangi kai kurių sporto bazių įranga yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, reikia nemažai investicijų joms renovuoti, o taip pat ir entuziastų, kurie padėtų tai organizuoti.
Neturint pakankamai geros, šiuolaikinės įrangos mūsų bazėse, neturint specialistų padėjėjų (akrobatų ir choreografų), sunku įvaldyti sudėtingus laisvos programos šuolius, kas neleidžia mūsų geriausiems sportininkams Europos ir pasaulio čempionatuose patekti į stipriausiųjų dešimtukus.
Pastaruoju metu veteranams pradėjus aktyviai dalyvauti stambiose tarptautinėse varžybose ir iškovojus aukštas pozicijas, pagerėjo šuolių į vandenį įvaizdis. Atsirado klubų ir asmenų, norinčių padėti mūsų šaliai inventoriumi, metodika, konsultacijomis, organizuoti bendras sportines stovyklas užsienyje.
Sėkmingas šuolių į vandenį veteranų dalyvavimas tarptautinėje arenoje byloja apie stiprią šios sporto šakos mokyklą ir tradicijas, susiklosčiusias nuo 1935 metų.
Ilgą laiką tiek tarptautinėje arenoje, tiek mūsų krašte šuoliai į vandenį buvo laikomi plaukimo rungtimi. Ši sporto šaka Lietuvoje vystėsi gana lėtai.. Ikikariniais metais parodomosios šuolių į vandenį varžybos būdavo rengiamos įvairių švenčių metu Palangoje ant tilto, Trakuose, Zarasuose, Aukštadvaryje nuo laikinai sukonstruotų medinių bokštų. 1935 metais Kaune, pastačius atvirą baseiną su bokštu ir tramplynais, pradėta sistemingai rengti varžybas. 1940 metais įvyko pirmasis šuolių į vandenį čempionatas (plaukimo varžybų programoje). Nuo 1954 metų šuolių į vandenį varžybos jau buvo rengiamos atskirai.

Šuoliai į vandenį Lietuvoje sparčiai vystytis pradėjo pokario metais. Tuo metu treneriais pradėjo dirbti J. Astrauskas (1936m. stebėjęs olimpines žaidynes Berlyne) ir nenuilstantis entuziastas ir baseinų įkūrėjas Z. Navickas.
TSRS pirmenybėse mūsų respublikos šuolininkai pirmą kartą jėgas išbandė 1950m. Netrukus vis geresnius rezultatus pasiekdavo kaunietė A. Kareckaitė, kuri buvo 1957, 1958, 1960 ir 1962 metų TSRS čempionatų sidabro medalininkė (nuo 10m bokšto). 1957 metais ji tapo pasaulio jaunimo žaidynių vicečempione, o 1958 m. Budapešte iškovojo čempionės vardą šuoliuose nuo 10m bokšto. Maždaug tuo pačiu metu į pirmąsias pozicijas ėmė veržtis Lietuvos jaunimas. 1957 - 1962 metais TSRS moksleivių pirmenybėse tapdami nugalėtojais ir prizininkais. 1959 m. TSRS moksleivių spartakiadoje Lietuvos moksleiviai iškovojo 2-ąją komandinę vietą. Buvusios TSRS šuolių į vandenį rinktinės kandidatais buvo K. Autukas, A. Jatoftaitė, E. Nemickaitė, R. Šermukšnis.
Tačiau pamažu iškovotos pozicijos buvo prarastos. Situacija pagerėjo XVI TSRS moksleivių spartakiadoje Vilniuje 1981metais. Naujai pastatytame Lazdynų baseine absoliučiu čempionu savo amžiaus grupėje tapo A. Kareckaitės – Pipynienės auklėtinis, vilnietis Rokas Šermukšnis, šiose varžybose iškovojęs 2 aukso medalius. 
Po nepriklausomybės atgavimo, Lietuvos šuolininkai į vandenį, dalyvaudami jaunučių ir jaunių grupėse, yra iškovoję nemažai stambių tarptautinių varžybų apdovanojimų: 1991-92 metais A.Baranauskaitė Helsinkyje “Vantaa Cup”tapo apsoliuti nugalėtoja, L.Patašius prizininkas,1997m. Strasbūre “Grand Prix”, laimėjo E. Burinskas bei 1998m. tarptautiniame 15 klubų “Vantaa Cup”L.Navickaitė ir E.Burinskas iškovojo bronzos medalius.Amsterdame „DOLFIN“ CUP taurės varžybose tapo prizininku ir vieną kart nugalėtoju „Open“ grupėje Sergej Baziuk. 
Pakitus ekonominei padėčiai šalyje, šuolių į vandenį sporto šaka atsidūrė gana sudėtingoje situacijoje. Dėl pakankamai brangiai kainuojančios sporto bazių (baseinų) eksploatacijos visiškai pasikeitė treniravimosi galimybės, sportas tapo pakankamai brangus. Lankantys šuolių į vandenį užsiėmimus privalo kas mėnesį sumokėti nemažus mokesčius. Esant nepakankamam valstybės finansavimui, LPF prezidiumas šios problemos sprendimui pasitelkia kitas organizacijas, klubus, tarptautines federacijas, kurios ieško rėmėjų, lėšų.
Nežiūrint į nekokybiškas technines treniruočių sąlygas, nepakankamą finansavimą, Lietuvos jaunimas gana sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose renginiuose. Du Lietuvos šuolių į vandenį atstovai dalyvavo 2006m. Europos jaunimo čempionate:vilnietis Ignas Barkauskas šuoliuose nuo 1 m. tramplino iškovojo aukštą 5-tą vietą, kaunietis Dalius Mockus šioje rungtyje buvo 11-tas.2008 m. šiame čempionate vilnietė Natalija Tokanova šuoliuose nuo bokšto iškovojo 9 –tą vietą.2008 m. Europos suaugusių čempionate rungtyniavo du šuolininkai: Sergej Baziuk šuoliuose nuo 10 m. bokšto buvo 20-tas, Ignas Barkauskas šuoliuose nuo 1 m. tramplino – 21-as. Šalies sportininkų pasirodymas Europos čempionatuose vertinamas kaip pakankamai geras ir teikiantis vilčių dėl ateities startų. 
Pastaruoju metu šuolių į vandenį sporto šakos prestižas ūgtelėjo, nes į olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktos 4 papildomos rungtys: sinchroniniai šuoliai nuo 3m tramplyno ir bokšto vyrams ir moterims. Atsirado galimybė komandoms iškovoti žymiai daugiau medalių ir tuo pačiu „uždirbti“ daugiau komandinių taškų. Pirmaujančių sporto šakos specialistų nuomone, minėtieji sportininkai, D.Mockus ir I. Barkauskas, turėtų startuoti ir sinchroninių šuolių rungtyje nuo 3m. tramplyno.

Rėmėjai ir partneriai

 senukai logo 

logo arena
 
BMW logo

 Mirtha logo 

 
 Maxima

Renginių kalendorius

Birželis 2017
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30

Artimiausi renginiai

Naujausi dokumentai

Jau greitai
Lietuvos plaukimo čempionatas
07.03-05 Alytus
lenex kvietimas
Entries / Results 

----

Jau greitai
Europos jaunimo čempionatas 
06.28-07.02 Netanya (ISR)
Rezultatai

----

Reitingai po LjmČ (06.03 d.) 
Jaunimo reitingas Top 50
Jaunių (EJOF) Top 30 reitingas 
 Reitingas Top 100

Artimiausi gimtadieniai

Algimantas Jonas Juozaitis - (06-28)

Gitana Kemėšienė - (07-01)

Dovilė Pocienė - (07-14)

Ramūnas Leonas - (07-15)

Andrius Bičkus - (07-15)

Bendraukime